
Iki šių dienų išlikęs Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis – vienas įdomiausių ir didžiausių XVII- XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, kurio architektūroje ryški daugiasloksnė gotikos, renesanso ir baroko stilių dermė. Tytuvėnuose esantis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis garsus arkadomis, uždarais kiemais, senoviniais pastatais, maldininkų traukos objektais: šventųjų laiptų koplyčia ir malonėmis garsėjančiu Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu.
Dabartinis, iki mūsų dienų išlikęs vienuolyno komplekso vaizdas galutinai suformuotas 1772-1780 metais - prie bažnyčios padarytas uždaras stačiakampis kiemas šventorius (erdvus kluatras) su arkadinėmis galerijomis, skirtomis Kryžiaus keliui įrengti. Jų vidinėje pusėje ant sienų XVIII a. pabaigoje buvo nutapytos 24 daugiafigūrės freskos, vaizduojančios atskirus biblinius epizodus ir Kristaus gyvenimo bei kančios scenas. Tokios erdvės ir tūrio bei barokinių formų statinys retai aptinkamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiose arkadose vietinio bajoro Simano Ganiprauskio lėšomis įrengtos kryžiaus kelių stotys, kurių kiekvienoj įmūryta žiupsnelis žemių, parvežtų iš Jeruzalės. Stotis popiežius Benediktas XIII apdovanojo atlaidais.
Šiandien buvusio bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblis, pastatytas nuošalioje, kalvotoje ir miškingoje vietoje, tarp ežerų, po paskutinių restauracijų 1961-1973 m., yra vienas iš geriausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir Šiaurės Rytų Europoje.
iki 2012 metų žiemos ansamblis buvo praktiškai nepaliestas ugnies. Tačiau per Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos. Šiuo metu atkūrimo darbai baigti.
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis įtraukti į kultūros vertybių registrą, Nr. 975. Atskirai į registrą įtraukta ir nemažai ansamblyje esančių elementų.
Nuoroda žemėlapyje: 
|