Tytuvėnų dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas 1500 metais. Jo valdytojai buvo garsūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai: Sapiegos, Valavičiai, Radvilos.

XX amžiaus pradžioje dvaro ir dalies miestelio šeimininkais tapo šviesūs ir talentingi žmonės Sofija ir Eugenijus Romeriai. Iki lemtingųjų 1941 metų birželio mėn. čia buvo laimingi šios šeimos namai, kuriuose prabėgo brandūs Sofijos kūrybos metai, užaugo 5 vaikai.

Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš maumedžio rąstų, dengtas medžio gontais. Dvare buvo vandens malūnas, lentpjūvė, audimo įmonėlė, šiltadaržiai, vaisių džiovykla, kalvė. Tai buvo ne tik pavyzdingai tvarkomas ūkis, bet ir žymi vieta, kuri traukė kultūros ir meno žmones.

Dvare svečiuodavosi Maironis. Čia jis praleido ir paskutinę savo gyvenimo vasarą.

Dabar Tytuvėnų dvarvietėje išlikę dalis apgriuvusių pastatų, tvenkiniai, parkas, kuris Tytuvėnų dvare  užveistas XIX a. Parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai. Čia dar gana daug senų galingų liepų, klevų ir kaštonų.

Auga ir paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastieji ąžuolai, paprastosios ievos, blindės. Yra išlikusi gana graži kaštonų, liepų ir uosių alėja.

Iš parke augančių egzotinių medžių paminėtini paprastieji kaštonai, europinis maumedis, glaustašaknis ąžuolas.

Išlikę buvusios dvaro sodybos fragmentai įtraukti į kultūros vertybių registrą, Nr. 204.

Nuoroda žemėlapyje: