Storoji Tytuvėnų šilo pušis

Šalia kelio, vedančio į Tytuvėnų miškų urėdijos administracinį pastatą, auga vieniša, sena pušis. Jos amžius siekia maždaug 300 metų. Įspūdingas ne tik amžius, bet ir išmatavimai:  kamieno skersmuo – 1,06 m,   apimtis – 3,30 m, aukštis – 26 m, tūris – 12 m^3. Ši išskirtinių išmatavimų pušis - tai dalelė senojo Tytuvėnų šilo, kuriame auga dar ne vienas garbingo amžiaus medis, menantis senus, istorijos paženklintus laikus.

Akmenų ruožai

Gūdžiuose Užpelkių miškuose  po medžių lajomis slepiasi unikalūs akmenų ruožai, dar kitaip žmonių vadinami rūžomis. Tai ledynmečio palikimas, susiformavęs ledyno plyšimo vietose. Akmenys kartu su ledynu atkeliavo pas mus iš Suomijos. Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje yra kelios išraiškingos tokių ruožų  atkarpos:

1. Akmenų ruožas (kitaip vadinamas Tučkinės) įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. Į rytus  nuo akmenų ruožo telkšojo prieledyninis ežeras, o vakarinėje pusėje tūnojo betirpstantis ledynas, buvęs šio ežero krantu. Patvenkto ežero vietoje dabar plyti terasa, o jos šlaitas sutampa su Akmenų ruožu. Akmenų tankis vietomis siekia net iki 30 riedulių 16 kvadratinių (4x4m) metrų plote. Ruožas užsibaigia  smėlingu išnašų kūgiu.

2. Velniakelis (kitaip vadinamas Paežerio, Peleniaus rūža) tęsiasi 350 m ir yra taisyklingos pylimo formos. Jo pietiniame gale, ties sodyba, plyti smėlio kūgis, kuris liudija, kad šioje vietoje iš ledyno plyšio ištekėjo tirpsmo vandens srautai, kurie ir išplovė Velniakelio akmenis. Akmenų tankis šiame ruože siekia 15-20 reidulių 16 kvadratinių (4x4m) metrų plote. Ruožo atsiradimo istorija turi savo legendą. Žmonės pasakoja, jog kadaise gyvenęs dvarponis pardavė dūšią velniui, o mainais paprašė nutiesti akmeninį kelią. Raguotasis visą naktį tempė akmenis, o užgiedojus gaidžiams viską metė ir dingo...

3. Akmenų rūžos pažintinis takas. Daugiau informacijos apie jį rasite nuspaudę čia.