Parko ekologė Deima Pranckūnienė bei reindžerė Ieva Jokubauskaitė pirmadienį, sausio 15 dieną, spaudžiant šaltukui nukeliavo į Užpelkių gamtinį rezervatą. Diena pasirinkta neatsitiktinai – metai buvo šlapi, o pašalus lediniais vandens keliais jau galima lengviau įeiti į teritoriją, ją apžiūrėti (tačiau vistiek apsiginklavus guminiais batais bei šiltomis vilnonėmis kojinėmis).

Rezervatas gyvena savo gyvenimą. Jame veikia sugriežtintos apsaugos statusas – kadangi čia žmonės laisvai lankytis negali, mielai slepiasi gyvūnai, atkeliaujantys ir iš tolimesnių, ne tokių ramių kampelių. Teritorijoje gausu kanopinių žvėrių ir šernų veiklos pėdsakų, ties Šimšos ir Krioklio upeliais įsikūrusios kelios bebrų šeimynos, kurios čia išsistatė „prabangius namelius ant vandens“. Miškas apsirengė žiemos rūbu: tarp žalių eglaičių boluoja vandens sukaustyti pliki beržų ir baltalksnių kamienai, tamsesniu raštu išsiskiria juodalksniai... Ramybė... Tylu... Paukščių mažai. Didžioji dalis smulkiųjų paukštelių pasitraukė arčiau sodybų, kur tikisi rasti daugiau maisto. Girdėti tik pavieniai zylučių bei nykštukų „pasikalbėjimai“.

Patikrinimo metu rezervate jokių pažeidimų nepastebėta.

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos informacija

Parko ekologė D. Pranckūnienė prie bebrų namelio

Užpelkių gamtinis rezervatas