Susitikimas vyko lankytojų centre, čia susirinkusieji pasveikinti Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio kalba. Pasak jo, Kelmės rajono savivaldybei yra sudėtinga konkuruoti su turizmo ištekliais turtingomis savivaldybėmis, tokiomis, kaip Palangos ar Druskininkų, tačiau Anykščių pavyzdys rodo, jog sutelkus pajėgas viskas įmanoma. Priminsime, jog Anykščiuose, įrengus Medžių lajų taką, sustiprėjo ten prieš tai jau buvusi turistinė infrastruktūra ir dabar ten gausiai vyksta lankytojai, apgyvendinimo ir maitinimo verslai taip pat dirba sėkmingai.

Po mero pasisakymo pranešimą skaitė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis. Jis auditorijai pasakojo apie turizmą Žemaitijos nacionaliniame parke. Šis parkas įsteigtas 1991 metais, jis nėra labai didelis, užima beveik 22 tūkstančių hektarų plotą. Miškai užima apie pusę parko ploto, apie 7 proc. – vandenys, t.y. ežerai. Didžiausias iš jų, prie kurio vyksta pagrindinis turistinis aktyvumas – Platelių ežeras. Parko teritorijoje, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, mažėja gyventojų, tačiau čia esanti žemė laikoma gera investicija, o vietoje nuolat gyvenamų namų daugėja vasarnamių, poilsiaviečių bei kaimo turizmo sodybų. Didelis pasisekimas – dviračių trasa, einanti aplik ežerą. Tai – akivaizdus įrodymas kaip atsiradus tinkamai infrastruktūrai padaugėja verslo galimybių, mat prieš ją įrengiant šiose vietovėse dviračių buvo galima išsinuomoti vienoje vietoje, dabar veikia trys nuomos punktai bei papildomai šias paslaugas siūlo kaimo turizmo paslaugų teikėjai savo sodybose.

Paspirtimi turizmui tampa ir kultūros paveldas: tiek materialus, tiek neapčiuopiamas. R. Lydis pasakojo, jog jų parko stiprybė – išlaikyta savita žemaitiška tarmė, įvairūs papročiai (Užgavėnės, religinės šventės), kulinarinis paveldas, taip pat – amatai, kurie ne tik suteikia pagrindą edukacinėms programoms, bet ir puošia kraštą: šis Žemaitijos kampelis išsiskiria įvairių koplytėlių, kryžių ir kitokių mažosios architektūros dirbinių gausa bei įvairove. Šie kraštovaizdžio elementai tampa jungiamaja grandimi tarp ojektų: važiuojant nuo vieno link kito įdomu sustoti pakelėse, apžiūrėti juos, ypač jei keliaujama dviračiais.

R. Lydis pabrėžė, jog kol kas Lietuvoje beveik visiškai neišnaudojamos neįgaliųjų turizmo galimybės: tam reikia ne tik sukurti infrastruktūrą atskirame objekte, bet ir sudaryti kelionės paketą, kuris apimtų įvairias vietas: lankytinas, nakvynės, maitinimosi – kad žmogui būtų patogu visą kelionę. Jei to nėra, dažniausiai į vieną atskirą objektą neįgalusis nevyks, nes žinos, kad jam tiesiog nebus galimybės apsilankyti kitur, pavalgyti ar pernakvoti.

Pabrėžiama, kad būtina veikti kartu, kurti bendrus pasiūlymų paketus, papildyti vienas kitą. Dar vienas pranašumas, kurį savo teritorijoje esnatiems paslaugų teikėjams gali suteikti parkas – produkto ženklas. Parko produkto ženklas suteikiamas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems verslams, kurie savo veikla prisideda prie darnaus turizmo plėtros saugomoje teritorijoje. Produkto ženklą turi visi nacionaliniai bei regioniniai parkai, įskaitant ir Tytuvėnų regioninį parką. Šiuo metu jį yra gavę ir naudoja tautodailininkė Inija Ambrozienė, kurianti šiaudinius sodus, marginanti kiaušinius vašku bei gaminanti kitus rankdarbius ir bitininkas Virginijus Poškus.

Išklausius pranešimo, vyko diskusijos. Susirinkusieji buvo skatinami pasiūlyti įvairių idėjų turizmo sektoriaus stiprinimui. Vietinis verslininkas V. Sirusas siūlė organizuoti daugiau aktyvių pramogų, galbūt įrengti daugiau trasų dviračiams; R. Vaigauskienė, atstovavusi motelį „Samana“, pasiūlė išnaudoti gamtinį išskirtinumą – durpynus, galbūt ten organizuoti ekskursijas, edukacijas. Kelmės turizmo ir verslo informacinio centro atstovė L. Urbutytė paskatino aktyviau dalintis informacija tarpusavyje, idėjų siūlė ir visi kiti susirinkusieji.

Kadangi vienoje vietoje susitiko įvairių verslų atstovai, jie turėjo puikią galimybę užmegzti glaudesnių kontaktų. Buvo nutarta aktyviau dalintis informacija tarpusavyje. Tytuvėnų regioninio parko direkcija ragina ir kitus verslininkus aktyviai ieškoti bendrų veiklų, galimybių turizmui skatinti. Taip pat kviečiame susidomėjusius kreiptis į parko direkciją, kur jie gaus daugiau informacijos apie įvykusį susitikimą, turizmo galimybes parke bei Tytuvėnų regioninio parko produktą.

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos informacija