Šiais metais savanorišką tarnybą Tytuvėnuose atlieka prancūzas Adrien Dexet bei italas Giovanni Coppola. Čia jie praleido jau maždaug pusę metų. Per tą laiką atlikta nemažai gerų darbų: pagamintos priemonės, naudojamos edukacinėse programose (kas apsilankė mūsų pasakojimuose apie šikšnosparnius, tikrai išmėgino iš antrinių žaliavų pagamintą muzikos instrumentą...), sukurtas lankstinukas apie parką anglų kalba, atlikta daug priežiūros darbų teritorijoje: nuo medinių takų dangos atnaujinimo iki rutininio žolės pjovimo.

Ankstesnių savanorių darbai bei palikimas taip pat vis dar čia, tarp mūsų: pavyzdžiui, 2015 m. savanoriavusi Simina iš Rumunijos sugalvojo pakabinti keletą sūpynių, pagamintų iš senų padangų.  Jos iki šiol tebedžiugina parko lankytojų centro bei Bridvaišio ežero pagrindinio paplūdimio lankytojus.

Naujausias savanorių darbas – vieno iš 1863 m. sukilimo vadų, Zigmanto Citavičiaus, žūties vietos sutvarkymas. Ji yra Tytuvėnų miške, čia parko direkcija yra pastačiusi medines nuorodas, vedančias link objekto. Dabar drauge su savanoriais išvalytas takelis, vedantis prie atminimo akmens, nupjautos ant jo sužėlusios atžalos. Kadangi pats akmuo yra kiek toliau nuo kelio, nuėjimas link jo pažymėtas nedidelėmis baltomis rodyklėmis ant medžių. Tikimės, jog tai palengvins bei padarys malonesniu šios istorinės vietos lankymą. Be to, prižiūrėdami tokias vietas jaučiame, kad taip pagerbiame ir savo krašto istorines asmenybes – žmones, kurie kažkada buvo neabejingi aplinkiniams. Savanoriai, išgirdę pasakojimą apie sukilimą, jo dalyvius bei aplinkybes, į šią, rodos, paprastą miško vietą taip pat žiūrėjo kitaip, tvarkydami ją jautėsi esantys mūsų krašto, mūsų istorijos dalimi.

Rudens pabaigoje savanoriai iškeliaus atgal. Malonu, kad jų geri darbai Tytuvėnams, gimusi pagarba mūsų kraštui išliks.

Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė
Agnė Buchaitė