Stovyklos organizatoriai – Tytuvėnų regioninio parko direkcija – šiais metais pasidžiaugė, kad į tradicinę 17 –tą  jaunųjų gamtininkų stovyklą susirinko rekordinis skaičius vaikų – 28 moksleiviai iš Tytuvėnų ir Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijų, bei Mockaičių ir Šaukoto pagrindinių mokyklų. Galbūt dėl didžiulio vaikų noro stovyklauti ir gamta buvo dosni – apdovanojo nuostabiu oru ir neišmaudė lietuje.

Pirmoji stovyklos diena buvo skirta stovyklavietės prie Gauštvinio ežero įkūrimui, atidarymo ceremonijai, bučiniu pagerbiant turistų simbolį – suodiną puodą, bei įvairiems edukaciniams užsiėmimams.

Edukacinėje programoje „Vaistinė šalia mūsų“ lektorė Rasa Naprienė stovyklos dalyviams pasakojo apie augalų reikšmę žmogaus gyvenime, mokė pažinti aplink augančius augalus, bei jų gydomąsias savybes.

Be galo entuziastingai stovyklautojų buvo įveiktas žaidimas „Aktyvus protas“, kurio nugalėtojai galėjo pasidžiaugti saldžiu prizu. Artėjant vakarui  visi dalyvavo mokytojo Roberto Mosiejaus parengtose komandinėse rungtyse, kurios pareikalavo ne tik asmeninės vaikų išmonės, bet ir susiklausymo, bei supratingumo dirbant komandoje. Temstant visi „apsiginklavo“ prožektoriais ir išsiruošė į naktinį žygį aplink Gauštvinio ežero. Nepaisant sunkumų, šlapių kojų, bei nuplyšusių batų, daugeliui šis žygis įsimins ilgam, kaip didžiulis savęs išbandymas, bei savo įvairiausių baimių nugalėjimas.

Nors išvargus po naktinio žygio, laiko poilsiui buvo ir nedaug, tačiau ištvermingiausieji jau nuo paties ryto ruošėsi dviračių žygiui „Pro durpynus“  kartu su parko reindžere Ieva. Po pietų, truputį pailsėję, išsimaudę ežere, visi susirinko į jaunojo mokslininko-archeologo iš Klaipėdos universiteto paskaitą „Akmens amžiaus žmonių gyvenimas ir buitis“. Visus labai domino lektoriaus atvežti autentiški akmens amžiaus laikus menantys įvairiausi žmogaus naudoti titnaginiai, kauliniai, mediniai, odiniai įrankiai ir daiktai. Įdomiausia buvo patiems stovyklautojams tų laikų priemonėmis pasigaminti įrankį, kurį naudojo vandens paukščių medžioklei. Visi, kas bandė pjaustyti titnaginiais peiliukais pušies žievę, pinti virveles, savo kailiu pajuto, kaip sunku būti akmens amžiaus žmogumi. Na, o drąsiausieji savadarbiu įrankiu pabandė ir „pamedžioti“, tik, žinoma, ne paukščius, o kastuvo kotą.

Vėliau iki pat tamsos vyko intensyvus tinklinio turnyras, kuriame buvo išaiškinti šauniausi stovyklos tinklininkai. Sutemus visi smagiai pasisėdėjo prie laužo, kepdami bandeles ir žaisdami šaradas.

Trečios dienos ryte, sutvarkius stovyklavietę ir sočiai papusryčiavus, visi išvyko į pažintinę ekskursiją po Krekenavos regioninį parką. Aplankėme Pašilių stumbryną, Krekenavos regioninio parko lankytojų centrą, apžvalgos bokštą, bei Pojūčių taką. Su mūsų nepakartojamo vairuotojo Dariaus pagalba vaikai sudalyvavo edukacinėje programoje „Lobiai“ ir sumušė rekordą – „lobį“ rado per labai trumpą laiką. Ant Nevėžio upės kranto įvyko ir stovyklos uždarymas. Visi vaišinosi tradiciniu stovyklos “tortu“ (šokoladinis kremas su batonu) ir Krekenavos RP darbuotojų paruošta aromatinga žolelių arbata.

Tytuvėnų regioninio parko direkcija nuoširdžiai dėkoja Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybėms už suteiktą galimybę vaikams pabūti gamtoje, išbandyti save, susirasti naujų draugų, pažinti gamtą, bei pakeliauti po Lietuvos regioninius parkus.

Iki kitų stovyklų!

Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė-ekologė Deima Pranckūnienė