|
| Tytuvėnai nuo seno garsūs savo ežerais, iš kurių kaip gražiausias dažnai įvardijamas Bridvaišis. Iš tiesų, jo prieinamumas poilsiautojams, gražios salos, piliakalnis ir visa kita suteikia jam neapsakomo žavesio, tačiau nereikėtų apsiriboti vien šiuo vandens telkiniu. Turime ir kitų: mažytį Varlinį, laukinį Apušį, dar mažiau pažįstamą Gauštvinį... Pačiuose Tytuvėnuose tyvuliuoja ir paslaptingasis Gilius, savo žaliais vandenimis išsiskiriantis iš kitų.
|
|
Sakoma, jog Gilius kažkuomet atūžęs dangumi ir nukritęs ant miško, kai buvo įspėtas jo vardas. Pasakojama, jog ir dabar bežvejojant galima medžių šakas užkabinti. Neapsieinama ir be lobių istorijų: porinama, kad 1831 ar 1963 m. vykusio sukilimo metu sukilėliai, išplėšę Vilniaus valstybinį banką, ties Tytuvėnais pralaimėjo kautynes ir ežero pakrantėje užkasė savo ginklus ir auksą.
Legendos legendomis, o mes žinome, kad ežeras atsirado po paskutinio ledynmečio, pries 14-10 tūkstančių metų, kuomet ištirpo po žeme pasislėpęs ledo luitas.Žalsvą spalvą vandeniui suteikia daugybė iš visų pusių jį maitinančių šaltinių bei gelmėse gyvenantys žalieji dumbliai. Giliausia ežero vieta siekia 23,10 m. Aplink ežerą galima apkeliauti pažintiniu taku, kuriame tarpais išdėstyti pažintiniai stendai, yra vietų pailsėti, prisėsti ir pasigrožėti vaizdais.
O apkeliauti bent kartą – verta. Tako ilgis tik – 3,3 km, bet jis atskleidžia visą ežero krantų įvairovę: pamatysite paplūdymius (o gal ir juose pasimaudysite), mediniais takeliais eisite drėgnomis pakrantėmis, prieisite vietą, iš kurios matosi du ežerai, Gilius bei Apušys – juos skira išmontuoto geležinkelio pylimas, dabar virtęs dviračių taku. Nuo čia keliausite į „laukinę“ ežero dalį, tad nenustebkite ten radę drėgną takelį (jei saulė neiškaitins). Prieisite kabančias pelkes, unikalią vietą, susidariusią dėl ten trykštančių šaltinių. Jei pasiseks, pamatysite į raudonąją knygą įrašytus augalus – švylius – mojuojančius savo baltomis pūkuotomis galvelėmis. Taip pat galite išvysti retų orchidėjinių augalų: gegužraibių, pelkinių skiautalūpių. Čia taip pat auga raktažolės pelenėlės, į raudonąją knygą taip pat įrašytos gėlelės, žydinčios rausvai. Keliaudami toliau turėsite kirsti daugybę šaltinių, tekančių žemyn, į ežerą, pereisite susiraizgiusių šaknų kilimu, pasieksite akmenų rūžos atkarpą.
Aplink ežerą taip pat vingiuoja dviračių takas, o saulėje ir vandenyje pasilepinti mėgstančių laukia puikus neseniai sutvarkytas paplūdimys.
Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė
Agnė Buchaitė
Pagrindinis paplūdimys
Pažintinio tako gyventojai |
