Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Be to, ir pats patraukliausias lankytojams: lengvai pasiekiamas, gražus savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu (beje, anksčiau piliakalniu oficialiai buvo laikoma ir dar viena kalva ežero pašonėje, kuri tarybiniais metais dėl nežinomų priežasčių buvo išbraukta iš piliakalnių sąrašo). Nors giliausioje vietoje jo dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, pakrantės yra gan seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams.
|
|
Nendrė – visiems gerai pažįstamas augalas. Vasarą jos savo sąžalynuose suteikia prieglobstį įvairiems gyviams, žiemą tyliai šiūrena linguojamos vėjo. Tačiau užaugimas nendrėmis yra ir vienas ežerų senėjimą skatinančių veiksnių. Ypač greit jos užgrobia seklesnius vandenis: plečiasi tolyn ir tolyn, atima paplūdimius. Puikias sąlygas nendrėms augti suteikia ir žmogus: jo naudojamos trąšos ir kitokie jo veiklos produktai visokiais būdais patenka į vandenį, praturtina jį įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir taip skatina jų plitimą.
Šiemet jau trečią kartą organizuota žiemos talka, kurios metu nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai. Šaltuoju metų laiku, kuomet ledas leidžia prieiti prie nudžiuvusių sąžalynų, jas galima nupjauti ir pašalinti, taip užkertant kelią didžiulių biomasės kiekių patekimui į vandens telkinį. Tytuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai drauge su gausiomis Tytuvėnų seniūnijos pajėgomis, žvejais bei vietiniais gyventojais kasmet atlieka šį darbą, o šiemet visi talkininkai dar buvo vaišinami ir žvejo R. Kalasausko išvirta gardžia žuviene.
Turbūt dauguma ežero lankytojų pastebėjo, jog nendrės pjaunamos ir vasarą. Taip yra todėl, kad kova su šiais per sparčiai besiplečiančiais augalais vyksta keliais būdais, kurie priklauso nuo sezono. Šiltuoju metų laiku, kuomet jos augina naujas atžalas, brandina sėklas, jos pjaunamos po vandeniu ar raunamos, siekiant nualinti šaknis, užkirsti kelią jų brendimui, „paskandinti“ nendres, kurioms nupjovus paviršines dalis, augalas atsiduria visiškai po vandeniu.
Dėkojame visiems, neabejingiems mūsų gražiojo ežero ateičiai ir kviečiame ir toliau dalyvauti talkose – savo ateitį kuriame savomis rankomis.
Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė
Agnė Buchaitė
Tytuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai suorganizavo „Gražiausios tradicinės sodybos“ konkursą. Aplankytos labiausiai tvarkomos, išlaikiusios savo etnografinį braižą, tradicinį lietuviškos architektūros modelį ir autentiškumą Tytuvėnų sodybos.
Šiomis dienomis daugelis pastatų atrodo sumodernėję, turi kitoms šalims, kultūroms būdingų detalių. Šis konkursas surengtas ne tik išrinkti gražiausiai tvarkomą sodybą, bet ir atskleisti bei viešinti gerus sodybų tvarkymo pavyzdžius. Siekta parodyti, kad senos statybos, dar prieš karą pastatyti namai, juos supanti aplinka yra vertybė, kurią reikia puoselėti.
|
