Tytuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai suorganizavo „Gražiausios tradicinės sodybos“ konkursą. Aplankytos labiausiai tvarkomos, išlaikiusios savo etnografinį braižą, tradicinį lietuviškos architektūros modelį ir autentiškumą Tytuvėnų sodybos.
|

|
Šiomis dienomis daugelis pastatų atrodo sumodernėję, turi kitoms šalims, kultūroms būdingų detalių. Šis konkursas surengtas ne tik išrinkti gražiausiai tvarkomą sodybą, bet ir atskleisti bei viešinti gerus sodybų tvarkymo pavyzdžius. Siekta parodyti, kad senos statybos, dar prieš karą pastatyti namai, juos supanti aplinka yra vertybė, kurią reikia puoselėti.
„Gražiausios tradicinės sodybos“ rinkimuose dalyvavo komisija, kurią sudarė Kelmės rajono savivaldybės, Tytuvėnų bendruomenės, regioninio parko, seniūnijos ir piligrimų centro atstovai.
Išrinktos šešios gražiausiai tvarkomos tradicinės sodybos Tytuvėnuose, iš kurių viena paskelbta gražiausia.
Komisijos dėmesį patraukė R. ir V. Norkevičių sodyba (Maironio g. 8), ypač senas medinis ūkinis pastatas. Šeimininkai patys įrengė raudonų plytų, naudotų krosniai pastatyti, pakylą, kuri atsiremia į akmenimis išklotą pastato pamatą.
Neliko nepastebėta ir D. Radavičienės sodyba (Sodų g. 8). Čia išpuoselėtas rudeninių gėlių darželis. Akis džiugina senosios lietuviškos gėlės: jurginai, ryškiaspalvių gvazdikėlių juosta. Išdidžiai žaliuoja trys lieknastiebiai kadagiai, pasak šeimininkės, brolio pasodinti ir pavadinti trimis seserimis.
V. Popovos sodyba (Ežero g. 20) išsiskyrė obelis apsivijusia vynuogių tvora. Dėmesį patraukė ir tvarkinga malkų rietuvė. Ją dailiai gaubiančios raudonžiedės nasturtos dar labiau pagyvino kiemo puošmeną.
Išskirtinė ir A. ir D. Liepų (J. Basanavičiaus g. 30) sodyba. Ūkinis pastatas, jau apdengtas nauju stogu, savitas savo paskirtimi. Pusė namo – ūkinis, o kita – gyvenamasis. Pasak architekto A. B. Prapuolenio, tokiuose pastatuose dar prieš karą gyvendavę žydai. Jie atvykdavo poilsiauti. Šeimininkai užleisdavo žydams gyvenamąsias patalpas, o patys apsistodavo ūkiniame pastate įrengtoje gyvenamojoje dalyje.
R. Kalasausko sodyba (J. Basanavičiaus g. 34) stebina savo dydžiu. Tytuvėnų gatvę puošia dviaukštis medinis gyvenamasis namas. Prieškario metais čia veikusi valgykla. Šis tėvų palikimas šiandien prižiūrimas, išlaikant tradicinės architektūros bruožus.
Gražiausia tradiciškumą išlaikiusia 2016 metų Tytuvėnų sodyba išrinkta Z. Lukošienės sodyba (Šiluvos g. 29), apdovanota padėkos raštu. Šiuo metu viena vyro tėvų paliktą namą puoselėjanti ponia Zofija sako, kad užsukusi į gimtąjį Kauną ten jau jaučiasi kaip svečias. Prieš dvidešimt metų Tytuvėnuose apsigyvenusi ponia Zofija čia jaučiasi geriausiai.
Prie namo pastatyta daili balta žiogrių tvorelė. Kieme – tradicinių formų ūkinis pastatas su įrengta pavėsine prisėsti. Gyvenamasis namas – mediniais langais, spalvomis derantis prie ūkinio pastato. Medinis namas nuo gatvės paslepia daržą, tvarkomą ekologiškos daržininkystės principais – ir apžiūros metu jame buvo tankiai sužėlusios garstyčios.
Džiugu, kad ežerų apsuptame mažame Tytuvėnų miestelyje galima rasti vertingų savo tradicine architektūra gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, gėrėtis išpuoselėta aplinka. Žmonių noras išsaugoti ir branginti kultūrinį palikimą kuria darnų gyventojų ir senųjų tradicijų tarpusavio ryšį.
Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė Agnė Areliūnaitė


|