Pirmoji stovyklos diena prasidėjo nuo atidarymo, kuriame dalyvavo Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas, Tytuvėnų urėdijos atstovai: girininkas Jonas Klimas bei eigulys Giedrius Papartis, Radviliškio savivaldybės vyr. specialistė Valentina Grinienė. O popietė prabėgo su svečiais iš Radviliškio rajono bei Latvijos: prie Gauštvinio ežero, kur įsikūrė jaunieji gamtininkai, atkeliavo kitos ekologinės stovyklos dalyviai iš Radviliškio ir visi drauge jie žaidė bei mokėsi keturiuose skyriuose: kūrė žemės meną, žaidė žaidimą “Aktyvus protas”, dėliojo deliones, mokėsi teisingai rūšiuoti šiukšles.

Svečiams išvykus, stovyklautojų laukė kelių valandų poilsis, o vakare visi patraukė į naktinį žygį, kurį vedė Tytuvėnų gimnazijos mokytojas, Jaunųjų šaulių vadas Robertas Mosėjus. Vaikai įvairiais takeliais ir papieviais apėjo Gauštvinio ežerą, pakeliui grožėjosi jonvabalių švieselėmis. Į stovyklavietę, paslapčiomis, ūbaudami kaip pelėdos, parslinko apie vidurnaktį.

Antroji diena buvo skirta gamtos pažinimui: ekologė Deima Pranckūnienė supažindino vaikus su vandenyje randamais bestuburiais: naudodami nedidelį graibštelį vaikai sėmė vandenį iš ežero ir pro mikroskopą tyrinėjo jo lašus. Pasiskirstę komandomis jie stengėsi surasti kuo daugiau įvairių bestuburių rūšių, ir pagal įvertinti vandens būklę. Laimėjusiai komandai pasisekė atrasti ir atpažinti net 18 vandens bestuburių rūšių. Po pietų atvykusi miškininkė Rasa Naprienė stovyklautojus mokė pažinti vaistinguosius augalus ir pritaikyti juos įvairių ligų gydymui. Įsisiautėjusi tą dieną audra suginė šlapius stovyklautojus į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą. Vakare visi susirinkę stebėjo filmą apie gamtą, žaidė įvairius žaidimus.

Trečioji diena prabėgio kelyje: suorganizuota išvyka į Salantų regioninį parką. Čia vaikai aplankė Dauginčių pažintinį taką, kur pasigrožėjo Minijos upe ir jos krantuose atsivėrusiomis atodangomis. Po to aplankė Šauklių riedulyną - kadagyną, kuris dar vadinamas lietuviškąja tundra. Čia yra įveista laukinių ožių - muflonų banda, kurios, deja, nepavyko įžiūrėti tankiame kadagyne. Vėliau ekskursijos dalyviai įkopė į apžvalgos bokštą, nuo kurio matomas ir Imbarės piliakalnis – buvusi antra pagal dydį senosios kuršių genties gyvenvietė, nukeliavo į Salantų regioninio parko lankytojų centrą, kur susipažino su svarbiausiomis parko vertybėmis. Paskutinė stotelė – daktaro Into sodyba Mosėdyje, kur vaikai sudalyvavo edukacinėje programoje, daug sužinojo apie žemės susiformavimą, įvairiausius akmenis, pasigrožėjo senu parku, įveistu paties daktaro Into rankomis.

Pakeliui namo įvyko stovyklos užbaigtuvės, vaikai buvo apdovanoti atminimo diplomais, o trys aktyviausieji – saldainiais. Saldus buvo ir stovyklos pabaigtuvių pyragas...

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos informacija