Pirmiausia menininkas susitiko su vaikais bei Tytuvėnų gimnazijos dailės studijos „Paletė“ vadove, mokytoja Danguole Žukauskiene. Visi drauge jie piešė, diskutavo apie dailę ir meną, jų įtaką žmogui. Vaikai, susėdę ant žolės medžių paunksmėje, tapė, daugelis turbūt pirmą kartą į dailę pažiūrėjo iš tokio neįprasto, abstrakčių, drąsių potėpių kampo. Kaip vėliau paaiškino mokytoja, šis vaizdavimo būdas – sąlygiškasis, abstraktusis – sieka paliesti žmogaus dvasios gelmes, išjudinti, iššaukti tam tikras emocijas, padeda išlieti tai, kas susikaupę viduje (gera ar sunku tai bebūtų); tai – savotiška iškrovos forma.

Visiems susirinkus salėje, kurioje eksponuojami G. Beržinio darbai, autorius toliau tęsė šią tokio meno pasitarnavimo žmogui temą. Jis teigė, kad žmones dažnai varžo įsitikinimas: tapyti arba moki, arba ne. Jo manymu, tapyba – tai poilsis, terapija, tai daryti gali kiekvienas. Jis teigė, jog į šių idėjų skleidimą žiūri kaip į savotišką misiją: pats daug keliauja, daug dirba su vaikais, skatina juos atsiskleisti, kūrybos pagalba geriaus suprasti save ir pasaulį, kurti. Be to, menininkas padeda gabiems vaikams, gyvenantiems regionuose, atrasti savo kelią į viešumą: kaip pavyzdį įvardino keletą išskirtinai gabių: gimnastę, rašytoją... Jiems trūksta patirties, ryšių, žinių, o jis savo ruožtu stengiasi jiems tai suteikti.

Pristatinėdamas savo darbus autorius paminėjo ypatingą „noriu tapyti“ būseną, kuomet, anot jo, net drebulys ima, kaip norisi kurti. Tuomet ir gimsta drobės – o kiekvienoje iš jų užšifruota idėja. Štai Paberžės vienuolyno, kuriame susipažino su Tėvu Stanislovu, fragmentas. O čia – dangun besiveržianti žemė, šis paveikslas gimė diskusijų dėl skalūnų dujų gamybos vajaus įkarštyje, kuomet atrodė, jog žemė niekam nebesvarbi, tokia nesvarbi, kad jai belieka pakilti į dausas, iškeliauti. Be stipresnių temų, yra ir žaismingų darbų, pavyzdžiui Mingės ežeras su visais jo paslaptingais gyventojais Mingiukais. Autorius keliavo nuo vieno paveikslo prie kito, klausinėdamas žiūrovų, ką jie juose įžvelgia – variantų buvo visokiausių, tad parodos atidarymas virto interaktyvia vaizduotės lavinimo pamoka.

Klausytojai sužinojo ir apie kitą su tapymu susijusią veiklą – dalyvavimą pleneruose įvairiose pasaulio šalyse. Taip pat autorius pasakojo apie savo susirūpinimą tuo, jog šiais laikais visuomenė, o ypatingai jaunimas, yra labai stipriai veikiama įvairiausių neigiamų dalykų: internetas į mūsų gyvenimus atneša ne tik laisvę gauti informaciją, bet ir su tuo susijusius padarinius, pavyzdžiui, lengvą prieinamumą prie pornografijos nepilnamečiams. Keliose autoriaus nuotraukose pamatėme ir Guy Fawkes kaukę – kas tai yra? Ieškokite!

Renginį vedė Tytuvėnų kultūros centro darbuotoja Monika Žukauskaitė, kuri buvo ir pagrindinė renginio organizatorė. Spalvas garsais praturtino Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus mokytojos su mokiniais. Paroda Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre pasiliko ir dar bent mėnesį bus eksponuojama, tad visi norintys kviečiami apsilankyti ir pamėginti savo dvasios akimis įžvelgti paveiksluose užkoduotas prasmes – kokas jas ten suguldė autorius, ir kokias jas kiekvienas sukuriame patys.

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos kultūrologė

Agnė Buchaitė