|
There are no translations available.
|
2015 m., minint Lietuvos aviacijos istorijos 100-metį, Šiaulių „Aušros“ muziejus parengė kilnojamąją parodą „Iš Šiaulių aviacijos istorijos“. Pagrindinis dėmesys parodoje skiriamas Šiaulių (Zoknių) kariniam aerodromui, 2015 m. taip pat minėjusiam 100 metų sukaktį. Šią parodą iki gegužės 12 d. galima išvysti Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre, na o į jos pristatymą atvyko net du garbingi svečiai: parodos kuratorius muziejininkas Marius Morozas ir karo lakūnas kapitonas Mindaugas Garbenis.
|
|
M. Morozas papasakojo apie parodą, kaip ji „gimė“ bei papasakojo įdomių faktų iš aviacijos istorijos. Pasak jo, vienas didžiausių žmogaus troškimų nuo seno buvo skraidyti. Kaip pirmieji tai padarę legendose minimi Dedalas ir Ikaras, sukonstravę sparnus iš plunksnų, siūlų ir vaško. Pirmoji transporto priemonė, kuri tikrai skraidino žmones, buvo oro balionas, 1783 m. Prancūzijoje sukonstruotas brolių Mongolfjė – jų tėvas turėjo popieriaus fabriką, tad sūnūs galėjo naudotis neribota šios medžiagos pasiūla bandymams pakelti nedidelį balioną į orą. Galiausiai, ištobulinę technologiją, jie savo sumanymą įgyvendino.
Lietuvoje karo aviacijos istorijos pradžia siejama su 1915 m., kai Pirmojo pasaulinio karo metu Šiauliai, kaip strateginis susisiekimo ir geografiškai patogus miestas, tapo svarbiu vokiečių karo taikiniu. Šalia Šiaulių, Zoknių dvare, 1915 m. vokiečiai įkūrė aviacinį-žvalgybos ir dirižablį (cepeliną) aptarnaujančius dalinius. Parodoje pristatoma aviacijos istorija nuo šių įvykių iki pat naujausių laikų.
Karo lakūnas Mindaugas Garbenis susirinkusiems pristatė karo lakūno specialybę, papasakojo apie savo kelią šios profesijos link, pasidalino įvairiomis istorijomis iš savo darbinės kasdienybės. Jis – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų transportinio lėktuvo C-27J „Spartan“ įgulos narys, šiuo orgaliviu skraidinami kariai, kroviniai, jame taip pat galima įtaisyti specialią kapsulę, kurioje skraidinami svarbūs asmenys (pavyzdžiui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė). Lėktuvas ore gali praleisti net 8 valandas. Įprastai lakūno darbo diena atrodo taip: jei niekur neskrenda, tuomet ruošiasi kitai kelionei, apžiūri lėktuvą, atlieka fizinio bei karinio pasirengimo pratimus, tobulina savo žinias bei įgūdžius.
Susitikimo pabaigoje Tytuvėnų gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Mosėjus prisiminė savo sklandymo patirtį bei paragino vaikus, turinčius svajonę skristi, nebijoti ir jos siekti visomis išgalėmis – nes dangus, nuo seno viliojęs žmones, dabar pasiekiamas lengviau, nei bet kada anksčiau.
Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė
Agnė Buchaitė
|
