Beveik miestelio viduryje Šiluvos ir Skogalio gatvių sankirtoje yra kalnelis, vadinamas Jurgio kalneliu.

Padavimas byloja, kad čia buvusi lietuvių šventovė – alkas. Po ąžuolu degė amžinoji ugnis, kurią kurstė vaidilutės. Po ąžuolu degė amžinoji ugnis, kurią kurstė 12 mergelių vaidilučių ir 12 bernelių:

"Senovėje tas kalniukas buvo gražus ąžuolynas. Ten amžinai rusendavusi Perkūno ugnelė, kurią kurstė 12 bernelių ir 12 mergelių. Jie turėjo dešimt dievaičių. Krikščionybę Lietuvoje įvedant, vienas vyskupas atvyko čia senojo tikėjimo naikinti, bet nuo Šatrijos kalno oru šluotas apsižergę atlėkė "čerauninkai" ir raganos ir užmušė vyskupą bei jo palydovus. Paskiau su kariuomene atvykęs kitas vyskupas dievaičius išdaužęs, užgesinęs amžinai rusenančią ugnelę. Toje vietoje pastatė bažnyčią." (Žinoma, jog 1581 m. toje vietoje jau buvo kopyčia ar bažnyčia) - (V. Vaitkevičius, "Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija", 511 p.)

Įvedus Lietuvoje krikščionybę, čia buvo pastatyta medinė Šv. Jurgio  bažnyčia, kuri tarnavo iki Valavičiaus funduotos ir pastatytos Tytuvėnų bernardinų bažnyčios. Po to ant kalnelio jau minima tik Šv. Jurgio koplyčia ir aplink esančios kapinės. Dabar išlikę tik pamatų pėdsakai ir kažkada buvusias kapinaites ženklinę keli akmenys bei žymės.

Nuoroda žemėlapyje: