Tytuvėnai prisiminė sukilėlius
2013-05-22

 

Tytuvėnai skęsta aromatų ir žiedų jūroje – pats obelų, alyvų, kaštonų bei kitų žolynų, gėlynų ir medžių žydėjimas. Tai tarsi gamtos sukurta scenografija visiems 1863 metų sukilimo jubiliejaus paminėjimo renginiams, natūralus gamtos pergalės prieš šaltį rezultatas. Nors sukilimas pralaimėjo, tačiau paliko gilią žymę Lietuvos kovų už laisvę ir nepriklausomybę istorijoje. Net Sąjūdis iš praeities pasisėmė ne tik stiprybės, bet ir atgaivino vieno pirmųjų sukilimo iniciatorių kunigo Antano Mackevičiaus paskelbto manifesto „Už žmoniškas žmonių teises – už jūsų ir mūsų laisvę“ dalį, ilgiems metams paversdamas ją savo šūkiu. „Už jūsų ir mūsų laisvę“ – žodžiai, lietuviui primenantys ilgas tautos kovas, kaskart atidengiantys tūkstančius stiprių, žinomų ir laike ištirpusių tautos vyrų ir moterų vardų ir pavardžių...

Tytuvėnai ir apylinkės – aršių 1863 metų sukilėlių kovų su caro kareiviais arena. Vienu iš pirmųjų sukilėlių vadų tapo tytuvėniškis rusų kariuomenės atsargos karininkas Zigmantas Citavičius. Tai jo būrį turėjo sunaikinti į šį kraštą įvesti caro armijos daliniai. Atsirado ir išdavikas, už atlygį pardavęs sukilėlių būrio dislokacijos vietą ir dešimčių vyrų gyvybes. Ant Tytuvos upelio kranto, miško pakraštyje, Čigonpievėje susibūręs kelių šimtų vyrų būrys rengėsi Velykoms, tačiau buvo apsuptas, kovėsi, neteko keliasdešimties vyrų. Žuvo ir vadas Zigmantas Citavičius. Per 1863-iuosius metus Tytuvėnų apylinkėse įsiplieskė dar ne vienas mūšis, žuvo sukilėlių ir jų vadų. Sukilimas nuslopintas, vadai sunaikinti, tačiau idėjos liko gyvos.

2013-tuosius Seimas paskelbė Sukilimo metais. Daugelyje šalies vietų, kur vyko nuožmios XIX amžiaus vidurio tautinio išsivadavimo kovos, šiuo metu minimos 150-osios sukilimo metinės. Nuošalyje nelieka ir Tytuvėnai. Praėjusį savaitgalį vyko eilė renginių, kuriuose nuskambėjo seniai prabėgusių dienų aidai, pagerbtas sukilėlių atminimas, džiaugtasi tomis vertybėmis, dėl kurių į kovą kilo mūsų protėviai, mąstyta ir linksmintasi

Jau nuo ryto visi, kas tik norėjo, miesto bibliotekoje galėjo peržiūrėti gausią knygų, dokumentų, iliustracijų parodą „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Ją parengė bibliotekininkė Zita Deikutė. Lankytojų laukė ir Tytuvėnų Kristaus Gelbėtojo koplyčia–mauzoliejus, kur amžino poilsio atgulė Tytuvėnų dvaro savininkai ir valdytojai su šeimomis.

Vakaro renginių virtinė prasidėjo nuo šv. Mišių, skirtų kunigo A. Mackevičiaus, visų sukilimo vadų ir dalyvių atminimui. Jas aukojo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų karalienės klebonas kunigas Rimantas Žaromskis. Pašventinęs atminimo vainiką, klebonas susirinkusiuosius į eiseną į sukilėlių palaidojimo vietą išlydėjo, linkėdamas mylėti Lietuvą ir branginti tai, ką mūsų protėviai ir tėvai iškovojo – laisvę ir nepriklausomybę.

Lietus pradėjo pliaupti dar per šv. Mišias. Išėję iš šventovės, susirikiavę į koloną, eisenos dalyviai pamatė, kad jų nedaug, bet visi nusiteikę ryžtingai, „apsiginklavę“ skėčiais ir gera nuotaika. Porą kilometrų nužingsniavo greitai, lietus prislopo ir visai netrukdė iškilmingiems ritualams prie simbolinio paminklinio sukilėlių kapavietės akmens. Paskutinę sukilėlių poilsio vietą dar prieš keletą dienų sutvarkė Tytuvėnų gimnazijos maironiečiai (vadovė mokytoja A. Ševeliovaitė) ir Tytuvėnų bendruomenės valdybos narė E. Rudzevičienė. Jiems talkino seniūnija. Minėjimo dalyviai pamatė skaičiumi 150 ir tautinės vėliavos spalvų žvakėmis papuoštą kapą. Prie paminklinio akmens eiles skaitė ir garbės sargyboje stovėjo maironiečiai, apie praeitin nuėjusius, bet nepamirštus laikus pasakojo istorijos mokytojas Robertas Mosėjus, atminimo ir pagarbos salvę paleido kariai–savanoriai.

Po iškilmių miško keliuku visi patraukė į Šilo stadioną Pušyno gatvėje. Čia dvidešimtą valandą prasidėjo istorinė–literatūrinė–muzikinė kompozicija „Kunigas–sukilėlis“. Ją ruošė Tytuvėnų kultūros centro darbuotojai ir artistai, VšĮ Tytuvėnų festivalis direktorė Nijolė Saimininkienė, Tytuvėnų gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, Šiluvos kultūros namų etnografinis ansamblis, jaunieji šauliai. Performanse susipynė Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“, kitų literatūros tekstų ištraukos, lietuvių liaudies ir šiuolaikinė daina, vaidyba, dokumentinis pasakojimas. Reginys tęsėsi per valandą.
Nors visų akys iš po skėčių ir gaubtuvų buvo įsmeigtos į veiksmą, retas kuris nepamatė dviejų vyrų, dideliuose katiluose virš laužų pastoviai maišiusių košę, ar danguje lanku visus apgobusios Vaivos juostos. Kai vaidinimas baigėsi, pirmiausiai vaikai, o po to ir suaugusieji pakilo ir nuėjo ten, iš kur sklido gundantys kvapai. Lietus aprimo, todėl, ragaudami ant laužų subrandintą košę, žmonės neskubėjo namo, šnekučiavosi, dalinosi įspūdžiais. Juolab, kad stadione pažiūrėti spektaklio susirinko jau gausesnis tytuvėniškių būrys.
Prieš dešimtą vakaro dalis žiūrovų grįžo į miestelio centrą ir būriavosi prie bažnyčios. Jie laukė pažadėtos nakties muziejuje. Naktinė ekskursija po bažnyčios ir vienuolyno ansamblį net tiems, kas čia lankėsi ne vieną kartą, suteikė specifinių potyrių, atvėrė dar nematytų slėpinių.
Lietus, susikaupęs po pietų, tikrai sumažino šventinio atminimo maratono dalyvių skaičių, tačiau tie, kas nepabūgo gamtos pasiųstų išbandymų, liko patenkinti per laiko uždangą prisilietę prie dvasinės ir materialios mūsų tautos bei valstybės istorijos, turėjo galimybę pamąstyti apie tai, kas turėtų būti labai svarbu kiekvienam piliečiui. Ši istorinės atminties diena įvyko Tytuvėnų regioninio parko direkcijos iniciatyva, kurią aktyviai palaikė ankščiau minėtose įstaigose dirbantys žmonės, Tytuvėnų piligrimų centro, bibliotekos, seniūnijos darbuotojai, bažnyčios klebonas ir bendruomenė. Sujungus pajėgas gimė prasmingas, taurus, pilietiškas, informatyvus, meniškas ir tuo pačiu metu labai žmogiškas sukilimo jubiliejaus paminėjimas.
Bronislava Buchienė
(Nuotraukos Č. Gudausko)

Atnaujinta 2013-05-23
 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt