Šiluvos auksarankių paroda
2013-04-26

 

Tytuvėnai ir Šiluva. Šiuos du Žemaitijos ir Aukštaitijos paribio miestelius skiria 8 kilometrai plento bei miškų zona. Tytuvėnai – Šiaulių, o Šiluva – Kauno apskrities pakraštys. Šių vietovių gyventojus jungia Tytuvėnų regioninio parko teritorija, panašios miestelių istorijos bei šiuolaikinio gyvenimo problemos, kūrybiški bei darbštūs žmonės, jų pomėgiai ir likimai. Dėl valstybės administracinio teritorijų skirstymo tarp miestelių atsirado tam tikras atstumas, neišnaudojami gamtos, kultūros bei žmogiškieji resursai. Atstumą ištirpdyti sumanė Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai. Jie į savo lankytojų centrą pakvietė Šiluvos kūrėjus. Nuo šios savaitės čia eksponuojami įvairūs rankų darbo kūriniai.

Parodos atidarymą pradėjo regioninio parko kultūrologė Agnė Buchaitė. Ji pasidžiaugė, kad šiluviškiai buvo dėmesingi ir geranoriški, idėjai pritarė ir mielai atvyko pasidalinti įgyvendintais sumanymais bei pasiekimais į Tytuvėnus. Salėje tilpo svečiai ir tytuvėniškiai, pavasario darbus savo kiemuose ir daržuose išmainę į pažintį su artimais kaimynais. Kaip ir dera, savo pamąstymus pirmi išsakė vadovai: Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas, Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas ir regioninio parko direktorius Vytautas Stonys. Visi kalbėjo apie naujus ryšius, vylėsi, kad jie tęsis ir bus produktyvūs.

Pirmiausiai savo darbus pristatė ir apie veiklą pasakojo Šiluvos neįgaliųjų globos bendrijos, kuriai vadovauja pirmininkė Birutė Želvienė, moterys. Kiekvieną darbo dieną į bendrijos patalpas renkasi jai priklausantys šiluviškiai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų Lyduvėnų, Katauskių ir Žaiginio gyventojai. Čia jie bendrauja, daro rankdarbius. Į parodą bendrija atvežė nėrinių, mezginių ir medžio dirbinių.

Nors Šiluvoje nėra molinių dirbinių degimo krosnies, keramikos darbai iš šio miestelio gyventojo Virgilijaus Mockaus ir jo artimųjų rankų pasiekė parodų salę. Meistras pasakojo apie molio kelią nuo gniutulo, puodžiaus rankose įgaunančio norimą formą, pereinančio 950 – 1070 laipsnių karštį, iki įdomios išvaizdos bei skirtingos apdailos puodynių, vazonų ar skulptūrėlių.

Labai platų interesų spektrą pademonstravo Marija Klovaitė. Ji lieja žvakes, gamina įvairius dirbinius iš modelino, velia, riša iš šiaudų, veria karoliukus, siuva. Ji pasakojo, kad pirmąją formą žvakėms įsigijo Šveicarijoje, o įdomios faktūros audinių randa Kaune, kad daugelio darbelių išmokė šiluviškių vaikus. Savo įgūdžiais moteris žadėjo pasidalinti ir su tytuvėniškiais.

Anot A. Buchaitės, dar vieną parodos dalyvį dažniausiai galima užklupti miške. Matyt, todėl jo darbai išimtinai mediniai: šaukštai, šakutės, mentelės. Visi šie nedideli drožiniai eksponuojami ant medelio, „išaugusio“ iš mažo vežimaičio. Pats drožėjas atidaryme nedalyvavo, bet savo „šaukštų medį“ dar pirmadienį pareigingai pristatė tikru, arklio tempiamu vežimu.

Liaudis sako, kad obuolys nuo obels netoli terieda. Jei tėvai kuria grožį, nuo jų neatsilieka ir vaikai. Dvi Ambrozų šeimos atstovės, mama Inija ir dukra Julija, taip pat Šiluvos delegacijos ir parodos dalyvės. I. Ambrozienė papasakojo apie įvairios medžiagos ruošimą rankdarbiams, apie tai, kad yra laisvesnis metas kūrybai (vėlyvas ruduo ir žiema), ir yra kaimo darbymetis, kai nėra laiko nei sodų rišti, nei karoliukų verti. Tačiau parodoje, jei skaičiuotume eksponatus vienetais, tai turtingiausios kūrėjos. Tytuvėniškiai, dažniau užsukantys į miesto biblioteką, šias menininkes jau įsidėmėjo, bet dar niekada tiek daug darbelių nebuvo eksponuota vienu metu vienoje vietoje. Inija Ambrozienė pateikė šiaudų sodų, verbų, margučių, veltų dirbinių iš vilnos. Jos dukra pabėrė karoliukų vėrinių. Tai visai nedideli auskarai ir gana stambūs kaklo papuošalai. Mergina mėgsta pakeisti schemas, pridėti papildomų dalių, nekartoja trafaretų, todėl darbai labai originalūs.

Šiame susitikime dalyvavo Šiluvos kultūros namų etnografinis ansamblis (meno vadovas Saulius Beniulis). Moterų ir vyrų atliekamos dainos galėjo sudaryti ir atskirą programą, tačiau jos kaip karoliukai ant valo ar mezginio siūlų kilpos sugulė į viso renginio apdailos raštą. Ansamblis atliko daug žinomų, bet savaip interpretuotų senovinių lietuvių liaudies dainų, kultūros namų direktorė Birutė Greicienė kaskart pristatydavo žmones, kūrinius, pasakojo linksmas istorijas.
Po oficialaus parodos atidarymo Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centro darbuotojai visus renginio dalyvius pakvietė puodelio arbatos. Pokalbiuose mezgėsi pažintys ir ryšiai, domėtasi konkrečiais eksponatais ir jų autoriais. Miestelio gyventojai tikisi, kad panašūs susitikimai kartosis, kad kartą atrastas kelias į Šiluvos kultūros ir meno slėpinius neužžels, kad po kurio laiko kūrybingus, nagingus, išradingus ir darbščius tytuvėniškius nuves į gretimo rajono kaimyninę seniūniją. Juk tik dalindamiesi idėjomis ir galimybėmis jas įgyvendinti tampame turtingesni.

 

Bronislava Buchienė

 

Atnaujinta 2013-04-26
 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt