Priešpaskutinį vasaros šeštadienį rinktis Giliaus ežero pakrantėje Tytuvėnuose tapo gražia tradicija – jau šešerius metus aktyviai bei azartiškai praleisti dieną kviečia Tytuvėnų regioninio parko bei Kelmės rajono savivaldybės organizuojama šventė “Tytuvelo”. Šiemet dalyvių bei žiūrovų vėl laukė žygiai dviem trasomis, krepšinio varžybos, orientavimosi žaidimas “Iššifruok, surask ir nusifotografuok prie 15 objektų”, irklenčių varžybos bei lenktynės aplink Giliaus ežerą, kurių nugalėtojai buvo apdovanoti piniginiais prizais.

Rugpjūčio 20 dieną Tytuvėnuose renkasi dviračių, irklenčių, krepšinio ir aktyvaus laisvalaikio apskritai mėgėjai, kuriems dieną siūloma įvairi programa, galimybė laimėti gerų prizų, o vakare - koncertai bei šokiai.

Baltasis gandras – ištikimas žmogaus palydovas Lietuvos kaimo kraštovaizdyje. Tai mūsų tautos nacionalinis paukštis. Įvairiuose Lietuvos etnografiniuose  regionuose gandras šaukiamas vis kitokiais vardais: Žemaitijoje – gundru, gužučiu, Dzūkijoje – busilu, Suvalkijoje – garniu, Aukštaitijoje -  starkumi. Tai ilgaamžis, galintis išgyventi daugiau nei 30 metų, stambus paukštis. Baltojo gandro sparnų mojis gali siekti apie 2 metrus. Įdomu tai, kad gandrai neturi balso, o bendrauja tarpusavyje kalendami snapu – užvertę galvą, prieš tai trumpai sušnypšdami. Lietuvių tautosakoje gandras – tai tautos gausėjimo simbolis, nešantis vaikus.

Kaip ir kiekvienais metais, prie Kubilių piliakalnio greta Gryžuvos upelės senųjų lietuviškų papročių propaguotojai ir šiaip smalsuoliai rinkosi švęsti Rasų šventę. Ėjome pro žolynais papuoštus vartus, ant piliakalnio kupoliavome (rinkome devynias žoles). Iš jų būrėmės, sužinojome savo ateitį.

Gražia tradicija tapo tai, jog kiekvieną birželį į Jaunųjų gamtininkų vasaros stovyklą susirenka pulkelis vaikų iš Tytuvėnų, Mockaičių, Šiaulėnų ir Šaukoto mokyklų. Jie tris dienas gyvena ir miega gamtos prieglobstyje, mokosi jos paslapčių, keliauja į žygius bei ekskursijas. Taip pažindami savo kraštą bei juos supančią gamtą, vaikai tampa jiems artimesni.

Tytuvėnų regioninio parko direkcijoje lankėsi Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ir vyskupas Kęstutis Kėvalas. Svečiai apžiūrėjo lankytojų centro ekspoziciją, įlipo į Tytuvėnų apžvalgos bokštą.

Atėjus šiltąjam sezonui, vis daugiau žmonių renkasi laisvalaikį leisti prie vandens telkinių. Šiuo metu ypatingai aktualus klausimas - kokie gi reikalavimai taikomi žvejybai bei plaukiojimui vandens transporto priemonėmis Tytuvėnų regioniniame parke? Čia rasite trumpą ir aiškią informaciją šiais klausimais.

Žurnalistas, vienas iš „Šiaulių televizijos“ steigėjų, televizijos laidų prodiuseris, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, Užupio respublikos ambasadorius Šiauliuose, Kalėdų senelis, o be šių ir kitų įdomių veiklų gyvenime – dar ir tapytojas, Gediminas Beržinis Tytuvėnuose pristatė savo autorinę parodą.

Gamtai pasipuošus žiedais ir žaluma, orams atšilus, dauguma pramogų persikelia į lauką. Nuo seno taip yra ir su tradiciniais šokiais – gegužinėmis, kurių pats pavadinimas nusako jų vyksmo laiką. Šiemet tokie šokiai po atviru dangumi Tytuvėnuose, Giliaus ežero pakrantėje, vyko jau antrą kartą.

„Čia, nuostabioje vietoje, Radviliškio rajono gyventojų vadinamoje paprastai, tiesiog Šiaulėnų kalniukais, iškilęs apžvalgos bokštas tikrai taps turistų, gamtos ir istorijos mėgėjų traukos objektuׅׅ“, – sakė Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, dalyvavęs Šiaulės žemės apžvalgos bokšto atidarymo šventėje.