Natura 2000 yra didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas, siejamas su gamtos vertybių išsaugojimų Europos Sąjungos šalyse. Tačiau ekonominės plėtros rėmėjai neretai stengiasi sumenkinti šių teritorijų svarbą saugant biologinę įvairovę ar net stabdyti Natura 2000 tinklo plėtrą. Įvertinant, jog biologinės įvairovės išsaugojimas yra plačiosios visuomenės interesas, ispanų ornitologų draugija kartu su kitų šalių pasaulinės organizacijos BirdLife International partneriais organizuoja akciją, kurios metu bus siekiama europiečius plačiau informuoti apie Natura 2000 tinklą, jo svarbą ir gauti jų palaikymą, jį išreiškiant rankų pagalba vaizduojant drugelį.

Tytuvėnai ir Šiluva – du nedideli miesteliai, skiriami vos 8 kilometrų, tarpusavyje susieti kultūra, istorija ir žmonėmis. Gegužės 10 dieną dar kartą sutvirtinome šią draugystę: Šiluvos kultūros namuose lankėsi tytuvėniškiai.

Nuo gegužės pradžios Aplinkos ministerija imsis griežtos kovos su nelegaliomis tvoromis, kurios trukdo visuomenei naudotis savo teise lankytis prie vandens telkinių. Tokių užtvėrimų nepašalinę žmonės raginami tai padaryti kuo skubiau ir išvengti baudų.

Kaip ir kasmet, artėjant pavasario lygiadieniui sulaukiame ir kitos puikios šventės – Žemės dienos. Kadangi nežinome, kada tiksliai atsirado gimtoji planeta, kovo 20-toji pasirinkta paminėti simbolinį mūsų namų gimtadienį.

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre kovo 11 d. tradiciškai vyko maldos pusryčiai. Aštuntą valandą prasidėjusiame renginyje dalyvavo miestelio žmonės, kurie savo dieną pradėjo malda.

Šiemet Užgavėnėms visi matyt ruošėsi taip gerai, kad Žiema išsigandusi pabėgo anksčiau. Visgi, kad ji tikrai negrįžtų, antradienį visur knibždėjo persirengėlių. Tradiciškai siautė Kanapinis ir Lašininis, Morė buvo parengta deginimui, Čigonės, Žydai, Velniai ir kiti personažai sukiojosi tarp žmonių, o ore tvyrojo kepamų blynų kvapas.

Paskutinę žiemos dieną moterų klubas „Raskila“ suruošė išskirtinę šventę – pagerbė vandenį. Nors Lietuva garsėja savo ežerais ir upėmis ir, atrodo, vandens dar nepritrūksime, tytuvėniškės nusprendė, kad vanduo – gyvybės šaltinis – vertas atskiro dėmesio. Juolab, ši žiema nebuvo nei snieginga, nei vandeninga, ir žemė pasiilgo drėgmės.

Gan ilgokai užsitęsusi šilta, besniegė žiema, tik truputėlį pagąsdinusi Žemės gyventojus savo aštriais nagučiais, vis dėlto ruošiasi užleisti savo vietą pavasariui. Vėlyva žiema ir ankstyvas pavasaris – karščiausias pelėdų tuoktuvių metas. Ilgiau užtrukus atlydžiui, jau vasario mėnesį naktimis gali išgirsti jų ūbavimus. Iš maždaug 200 pasaulyje esančių pelėdų rūšių Lietuvoje galima sutikti dvylika. Tai didysis ir mažasis apuokai, apuokėlis, naminė, baltoji, laplandinė, uralinė, raiboji, balinė, žvirblinė pelėdos, lututė ir pelėdikė.

Vasario pradžia. Ilgą laiką laikęsis šaltis atlėgo, tačiau ir saulutė dingo. Niūroka. Aplink tik žaliai-rusvi peizažai, šiek tiek pabalinti laukai ir pilkokos miestelio gatvės. Būtent šiuo metu Tytuvėnų regioninio parko Lankytojų centro salę papuošė švelnios, vaiskios, o kartais labai sodrios ir ne tik iš Vaivos rykštės atspindėtos spalvos. Sulaukusi reikšmingesnės, jubiliejinės datos gyvenime, pirmą savo kūrybos parodą galų gale surengė dailininkė, Tytuvėnų gimnazijos dailės mokytoja metodininkė Danguolė Žukauskienė. Joje ji eksponuoja keliasdešimt peizažų ir natiurmortų. Ant sienų kasdieniški ir šventiški Tytuvėnų bei tolimų miestų, patrauklių gamtos kampelių vaizdai, didelė puokštė įvairių darželio gėlių. Visi kūrybiniai darbai gražūs, ramūs, subtilūs ir malonūs akiai, netgi jeigu tai žirgo portretas ar audringa banguojanti jūra...