Pirmoji stovyklos diena prasidėjo nuo kelionės į vietą prie Gauštvinio ežero, įsikūrimo ir stovyklos atidarymo, kuriame dalyvavo ir Tytuvėnų apylinkių seniūnas Valdas Ivanauskas. Po pietų vaikų laukė žygis dviračiais Tytuvėnų dviračių trasa, kur juos lydėjo ekologė Deima Pranckūnienė ir reindžerė Ieva Jokubauskaitė.

Trumpiausia metų naktis tradiciškai visoje Lietuvoje žymima nemiegant – kūrenami laužai, šokama ir dainuojama, atliekamos įvairios apeigos bei ritualai. Kam Joninės, kam Rasos, bet šventinė nuotaika apima daugumą.

Tytuvėnų regioninio parko Lankytojų centre įvyko koncertas „Vasaros žydėjimas“. Jį organizavo moterų klubas „Raskila“.  Moterys į pagalbą pasikvietė ir jaunų tytuvėniškių. Šiame renginyje dalyvavo ir rajono literatų atstovai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina Norvegijos ir EEE paramos Lietuvai projektą, kurio tikslas iki 2016 metų pavasario parengti individualias rekomendacijas, anksčiau tvarkytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000”, teritorijų valdymui, iš viso 50-čiai teritorijų, pateikiant ekonomiškai naudingiausius bei efektyviausius teritorijų tvarkymo mechanizmus, užtikrinsiančius gamtinių ir ūkinių interesų suderinamumą. Rekomendacijas teritorijų tvarkymui rengia ilgametę gamtotvarkinę patirtį turinčios nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Baltijos aplinkos forumo ir mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro ekspertai, teisinių dokumentų vertinimą atliks advokatas Domas Balandis.

Gegužinė nuo seno suprantama kaip kaimo ar tam tikros vietovės jaunimo pasilinksminimas, šokiai gamtoje pavasarį bei jauną vasarą. Šiuo laikotarpiu oras jau būdavo pakankamai šiltas, o gamta pasiruošusi šviežia žaluma, visiems rūpėdavo iš trobų ištrūkti laukan, pasimėgauti grįžtančia saule.

Nuo 2015 m. gegužės 15 dienos 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose įvedamas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi  gamta, kraštovaizdžio vertybės, galės prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreikš lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad  stovyklavietėse nebūtų šiukšlių.

Vis dažniau Lietuvoje galima pamatyti bei įsigyti įvairiausių gaminių, pažymėtų simboliniu paukštuko ženklu. Jo „pilvelyje“ įtaisytas ženkliukas – regioninio arba nacionalinio parko emblema, rodanti, kad šis gaminys kilęs iš tam tikros vietovės. Tytuvėnų regioninis parkas – ne išimtis. Šiuo metu Tytuvėnų regioninio parko produkto ženklas yra suteiktas trims žmonėms. Tai – Šiluvos seniūnijoje gyvenanti ir tradicinių verslų produktų gamyba užsiimanti tautodailininkė Inija Ambrozienė, Šaukoto seniūnijos gyventojas bitininkas Virginijus Poškus, Radviliškio rajone, Kaunietiškių kaime įsikūrusio "Bičių terapijos centro savininkas, bitininkas Židrūnas Japertas.

Kiekvieną, iš Tytuvėnų keliaujantį į Šiluvą, pasitinka ir palydi Vičių kaime šalia kelio rymančios akmeninės skulptūros: velnias, berniukas, moteris... Jos – bene vienintelės kadaise buvusios gražios sodybos, kurioje gyveno ir kūrė liaudies menininkas Petras Stundžia, liudininkės. Dabar krūmų užgožti akmenys ir medinio namelio griūvėsiai ženklina kadais buvusią žmonių pamėgtą sustojimo vietą.

Tytuvėnų regioninio parko ekspozicijų salės sienas vėl puošia gėlės – prieš keletą savaičių jos žydėjo sakuromis, dabar čia kabo daugybės gražių gėlių puokščių paveikslai. Jų autorė – lietuvė, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Latvijoje, dailininkė ir juvelyrė Livija Andriukaitytė.

Tytuvėnų regioninio parko lankytinų objektų sąrašas oficialiai pasipildė dar viena įspūdinga vieta.  Balandžio 29 dieną įvyko iškilmingas Akmenų rūžos pažintinio tako atidarymas ir pirmoji šventinė ekskursija.